- kiūtonas
- kiūtõnas, -ė smob. (2); R239, MŽ319 1. [K] kas tyliai kiūto kur įlindęs, niekur neina: Jis toks kiūtõnas J. Tas jų kiūtonas tai niekad nenulipa nuo pečiaus Bgt. ^ Ko zumsai, vampsai kaip kiūtõnas? J. 2. J.Jabl kas viską daro iš lėto, kiūtinėja.
Dictionary of the Lithuanian Language.